Ignalinos r. Dūkšto mokyklos dieninė vasaros stovykla „Varpelis“

Informacija

Paskelbta: Pirmadienis, 12 Birželis 2017 12:36

   2017 m. gegužės 31 d., birželio 1–9 d. buvo organizuota dieninė vasaros stovykla „Varpelis“, skirta Priešmokyklinio ugdymo grupės ir 2–4 klasių vaikams iš socialiai remtinų šeimų. Stovykla mokykloje veikia jau ne vienerius metus. Čia dirbantys pedagogai mokė vaikus orientuotis aplinkoje; bendravimo su įvairaus amžiaus žmonėmis; padėjo spręsti vaikams iškilusias problemas; su vaikais aptarė grožio, gėrio vertybes, sveikatos reikšmę; mokė vaikus praktiškumo. Buvo siekiama, kad vaikai jaustųsi laisvai, bendrautų, draugautų, išbandytų savo gebėjimus, kūrybiškumą, kad įvertintų savo asmenines savybes, stiprintų sveikatą, gerbtų kitų darbą ir patys jo nebijotų, ugdytas pilietiškumas.
   Stovyklą lankė 17 mokinių. Į stovyklą atvykdavo 8.00 val., o į namus išsiskirstydavo 15.00 val.
   Stovyklos atidarymo dieną vaikai buvo supažindinti su stovyklos darbo planu, pravestas saugaus elgesio instruktažas.
   Kiekviena diena prasidėdavo rikiuote, kuomet stovyklautojai būdavo supažindinami su dienos darbo planu. Dienos pabaigoje aptardavo, kaip sekėsi įvykdyti užduotis, kokios iškilo problemos, išklausomi vaikų nusiskundimai, pageidavimai, pasidžiaugiama įspūdžiais, sėkme.
   Stovyklautojams buvo organizuojami renginiai, kuriuose vaikai galėjo išbandyti savo gebėjimus, kūrybiškumą, pajusti, jog kolektyve būtinas draugiškumas, pasitikėjimas. Buvo organizuota viktorina „Mes sumanūs, išradingi, draugiški“, piešinių konkursas „Aš stovykloje“, „Gražiausios puokštės“  konkursas.
   Stovyklautojai vyko į Pūškų užkardą, kur vyko šventė vaikų gynimo dienos proga. Aplankė Dūkšto gaisrinę.
   Vaikai daug sužinojo apie augalus, jų gydomąsias savybes. Rinko įvairias žydinčias gėles, lapus. Juos džiovino. Vėliau iš šių džiovintų augalų galės kurti paveikslėlius, atvirutes.
   Stovykloje vaikai galėjo išbandyti savo jėgas sportinėse varžybose, estafetėse. Daug laiko vaikai praleido lauke, žaisdami įvairius lauko žaidimus. Kelis kartus vyko užsiėmimai kompiuterių klasėje. Vaikams ši veikla labai patiko. Stovyklautojai  žiūrėjo animacinius filmus, žaidė stalo žaidimus, klausėsi skaitomų pasakų, patys kūrė, vaidino, mokė draugus žaidimų, piešė. Nebuvo pamiršta lietuvių tautosaka: mįslės, skaičiuotės, žaidimai, rateliai. Buvo ugdomi darbiniai įgūdžiai, laistomos ir prižiūrimos gėlės, renkamos šiukšlės, tvarkoma aplinka.
   Stovyklautojai buvo aprūpinti stalo žaidimais, lauko žaislais.
   Vaikų poilsiui buvo sudarytos geros sąlygos. Vaikai žaidė sporto aikštyne, salėje, užsiiminėjo informacinių technologijų kabinete. Mokyklos valgykloje valgė tris kartus per dieną. Jų maitinimui skirta 2,74 eur. dienai.
   Stovykloje dirbo direktorės įsakymu paskirti mokytojai.
   Stovyklautojai liko patenkinti poilsiu.

Stovyklos viršininkė                                                                                  Anastazija Servutienė

Ant Europos sparnų

Informacija

Paskelbta: Ketvirtadienis, 08 Birželis 2017 12:56

Štai ir eina į pabaigą dviejų metu trukmės„Erasmus+“ – tai 2014-2020 m. ES švietimo, mokymo, jaunimo ir sporto programa, kurios veikloje siekėme dalyvauti. Finansavimas buvo skirtas projektui „On the wings of Europe“ („Ant Europos sparnų“). Penkių šalių mokyklos: Stredni prumyslova skola chemicka Pardubice iš Čekijos (projekto koordinatoriai), IES Virgen de Guadalupe iš Ispanijos, Prva gimnazija Varazdin iš Kroatijos, Malpils novada vidusskola iš Latvijos  ir Ignalinos r. Dūkšto mokykla iš Lietuvos paskyrė 2 metus darbo tam, kad būtų išsaugota aplinkos įvairovė, gerinami mokinių įgūdžiai, mokytojai mokytųsi inovatyvaus mokymo metodų bei prisidėtų prie Europos vienybės.

Projekto prioritetai buvo:  naujoviškų mokymo metodų rėmimas, mokinių įgūdžių gerinimas, mokymasis vieniems iš kitų, padėti išsaugoti aplinkos įvairovę, prisidėti prie vienybės Europoje.

Per šiuos dvejus metus įvyko susitikimai Čekijoje, Ispanijoje, Kroatijoje, Latvijoje ir Lietuvoje. Į susitikimus vykdavo anglų kalbos bei biologijos mokytojos kartu su mokinių grupele. Projekto dalyviai turėjo galimybę stebėti paukščių migraciją, dalyvauti jų žiedavimo procese, susitikti su kitų šalių ornitologais, kurie buvo parengę įdomių paskaitų, supažindino su ornitologų kasdienybe ir žinoma pasigrožėti užsienio šalimis, pajausti jų atmosferą bei gyvenimo būdą. Susitikimo Lietuvoje metu svečiams ir mums didžiausią įspūdį paliko apsilankymas Ventės rago ornitologinėje stotyje, kur stoties vedėjas Vytautas Jusys aprodė paukščių gaudykles bei papasakojo jų migravimo ypatumus. Kadangi lankėmės rugsėjo mėnesio pabaigoje, tai buvo sėkmingas laikas paukščių migracijai stebėti. Dalyviai buvo nustebinti vaizdais, ypač tada, kuomet V. Jusys padėjo paukščiukus mums ant delno ir jie net nekruptelėdami gulėjo ant nugarėlių, o po keliolikos sekundžių staiga išskrisdavo. Tai atrodė lyg magija, kuri trumpam užbūrė kiekvieną.

Vienas iš daugelio šio projekto pliusų yra tai, jog prie veiklos galėjo prisidėti visa bendruomenė. Tėvai padėjo vaikams ruošdami juos į keliones bei padėdami rengti darbelius, mokiniai prisidėjo rinkdami informaciją bei ruošdami pristatymus, mokytojai padėjo mokiniams, darbuotojai kurdami šiltą aplinką, rajono savivaldybės atstovai svetingai priimdami svečius – projekto dalyvius iš kitų šalių. Ignalinos rajono PMMMC darbuotojai organizavo kelis susitikimus su metodinių būrelių nariais, kurių metu buvo pristatyta projektinė veikla ir dalijamasi patirtimi, rajono mokyklų atstovai buvo skatinami dalyvauti Erasmus + programoje.

Ši projektinė veikla skatino  mokinius bei mokytojus iš įvairių šalių tobulinti savo užsienio kalbų mokėjimą, skatino tapti labiau motyvuotais, bendrauti ir bendradarbiauti, mokytis vieniems iš kitų ir artimiau susipažinti su kitomis kultūromis. Bendradarbiaudami kartu daug ką nuveikėme, taip pat sukūrėme brošiūrą bei  kalendorių. Nors projektas jau eina į pabaigą,  tačiau tikimės, kad visi šie gražūs dalykai tebesitęs ir ateityje, o nauji draugai bei patirtos akimirkos visada išliks mūsų prisiminimuose!

Straipsnis atspindi rengėjų, bet ne Švietimo mainų paramos fondo, Europos Komisijos ar jos institucijų požiūrį, ir Europos Komisija neatsako už šios medžiagos turinį ir galimą panaudojimą.

Parengė mokytojos: L. Drūteikienė, S. Petkūnienė, J. Purvinskienė

Dūkštelių ir Sokiškių piliakalniai.

Informacija

Paskelbta: Pirmadienis, 05 Birželis 2017 12:39

   2015 m. birželio 23 d. Lietuvos Respublikos Seimo pranešimas: Seimas, atsižvelgdamas į tai,
kad piliakalniai, prie jų esančios gyvenvietės, šventvietės, kapinynai, pilkapiai, senieji keliai yra
lietuvių tautos tapatumą stiprinančios vertybės, ir į tai, kad daugelio jų reikšmė iki šiol
neįsisąmoninta, o apsauga nepakankama, nutarė 2017-uosius paskelbti Piliakalnių metais.
Priimtame dokumente akcentuojama, kad piliakalniai yra baltų kultūros ir ankstyvosios Lietuvos
valstybės simbolis, Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės valstybingumo liudijimas ir tautinio
atgimimo sąjūdžio įkvėpimo šaltinis.
Nusprendėme ir mes, 5-6 klasių mokiniai kartu su Ignalinos r., Dūkšto bibliotekos darbuotoja
Elvyra Mačiuliene, aplankyti mūsų krašto piliakalnius.
Pirmiausiai sustojome prie Dūkštelių piliakalnio, kuris datuojamas I tūkstantmečiu. Jis įrengtas
atskiroje pelkių juosiamoje kalvelėje Samanio ežero pietiniame krante. Aikštelė ovali, pailga rytų –
vakarų kryptimi, iš visų pusių apjuosta greičiausiai natūralios kilmės pylimo. Šlaitai statūs, 4–6 m
aukščio, akmeningi. Piliakalnis apardytas, aikštelėje iškastos lobių ieškotojų duobės, šiaurinis šlaitas
skalaujamas ežero. Aikštelė dirvonuoja, šlaitai apaugę alksniais.
Aplankę Dūkštelių piliakalnį, nuvykome prie Sokiškių piliakalnio, kuris yra Samanio ežero vakarų krante
esančioje atskiroje kalvoje. Jis datuojamas I tūkstantmečio pr. m. e. IV ketvirčiu. Nuo piliakalnio
atsiveria nuostabi panorama: ežeras, slėnis, dangus, matosi namai, miškeliai...
1958 m. piliakalnį žvalgė Istorijos institutas. Radinius saugo Lietuvos nacionalinis muziejus.
1980–1983 m. Elena Grigalavičienė ištyrė didžiąją piliakalnio aikštelės dalį ir aptiko iki 2 m
storio kultūrinį sluoksnį su įvairiais radiniais: akmeniniais įtveriamaisiais ir kirviais su skyle kotui,
šlaku, gyvulių kaulais, brūkšniuota, gludinta, grublėta keramika, kaulo dirbiniais. Aikštelės šiaurės
vakarų – šiaurės rytų krašte aptiktas negilus griovys, už kurio buvo supiltas pylimėlis ir už jo
iškastas antras griovys. Jo vidinėje pusėje stovėjo medinė užtvara. Šie įtvirtinimai greičiausiai juosė
visą aikštelę. Šiaurės vakarų aikštelės krašte buvo įrengti 1,7 m pločio vartai. Pirmieji mediniai
stulpinės konstrukcijos pastatai stovėjo arčiau aikštelės centro. Jie sudegė, o nauji buvo atstatyti
arčiau aikštelės pakraščių, kur užlygintas čia buvęs griovys. Pastariesiems vėl sudegus buvo
pertvarkyti piliakalnio gynybiniai įrenginiai: užverstas išorinis griovys, pastatinti šlaitai, į išorę
praplėsta aikštelė. Paskutiniame laikotarpyje jau naudoti metaliniai įrankiai: peiliai, ylos, žalvariniai
papuošalai: apyrankės, grandinėlės, rasta ir ietigalių fragmentų.
Iš viso rasta apie 700 dirbinių: 500 – kaulo, 107 – akmens, 9 – rago, 53 – molio, 13 – geležies,
6 – žalvario, daugiau kaip 10 000 lipdytinės keramikos fragmentų, apie 11 000 gyvūnų kaulų.
 

                                                                                     Veronika Gibler

Paskutinis skambutis

Informacija

Paskelbta: Penktadienis, 26 Geg 2017 12:14