Warning: Creating default object from empty value in /home/dukstomoky/domains/dukstomokykla.lt/public_html/administrator/components/com_fgallery/helpers/fgallery.php on line 493

Dūkštelių ir Sokiškių piliakalniai.

   2015 m. birželio 23 d. Lietuvos Respublikos Seimo pranešimas: Seimas, atsižvelgdamas į tai,
kad piliakalniai, prie jų esančios gyvenvietės, šventvietės, kapinynai, pilkapiai, senieji keliai yra
lietuvių tautos tapatumą stiprinančios vertybės, ir į tai, kad daugelio jų reikšmė iki šiol
neįsisąmoninta, o apsauga nepakankama, nutarė 2017-uosius paskelbti Piliakalnių metais.
Priimtame dokumente akcentuojama, kad piliakalniai yra baltų kultūros ir ankstyvosios Lietuvos
valstybės simbolis, Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės valstybingumo liudijimas ir tautinio
atgimimo sąjūdžio įkvėpimo šaltinis.
Nusprendėme ir mes, 5-6 klasių mokiniai kartu su Ignalinos r., Dūkšto bibliotekos darbuotoja
Elvyra Mačiuliene, aplankyti mūsų krašto piliakalnius.
Pirmiausiai sustojome prie Dūkštelių piliakalnio, kuris datuojamas I tūkstantmečiu. Jis įrengtas
atskiroje pelkių juosiamoje kalvelėje Samanio ežero pietiniame krante. Aikštelė ovali, pailga rytų –
vakarų kryptimi, iš visų pusių apjuosta greičiausiai natūralios kilmės pylimo. Šlaitai statūs, 4–6 m
aukščio, akmeningi. Piliakalnis apardytas, aikštelėje iškastos lobių ieškotojų duobės, šiaurinis šlaitas
skalaujamas ežero. Aikštelė dirvonuoja, šlaitai apaugę alksniais.
Aplankę Dūkštelių piliakalnį, nuvykome prie Sokiškių piliakalnio, kuris yra Samanio ežero vakarų krante
esančioje atskiroje kalvoje. Jis datuojamas I tūkstantmečio pr. m. e. IV ketvirčiu. Nuo piliakalnio
atsiveria nuostabi panorama: ežeras, slėnis, dangus, matosi namai, miškeliai...
1958 m. piliakalnį žvalgė Istorijos institutas. Radinius saugo Lietuvos nacionalinis muziejus.
1980–1983 m. Elena Grigalavičienė ištyrė didžiąją piliakalnio aikštelės dalį ir aptiko iki 2 m
storio kultūrinį sluoksnį su įvairiais radiniais: akmeniniais įtveriamaisiais ir kirviais su skyle kotui,
šlaku, gyvulių kaulais, brūkšniuota, gludinta, grublėta keramika, kaulo dirbiniais. Aikštelės šiaurės
vakarų – šiaurės rytų krašte aptiktas negilus griovys, už kurio buvo supiltas pylimėlis ir už jo
iškastas antras griovys. Jo vidinėje pusėje stovėjo medinė užtvara. Šie įtvirtinimai greičiausiai juosė
visą aikštelę. Šiaurės vakarų aikštelės krašte buvo įrengti 1,7 m pločio vartai. Pirmieji mediniai
stulpinės konstrukcijos pastatai stovėjo arčiau aikštelės centro. Jie sudegė, o nauji buvo atstatyti
arčiau aikštelės pakraščių, kur užlygintas čia buvęs griovys. Pastariesiems vėl sudegus buvo
pertvarkyti piliakalnio gynybiniai įrenginiai: užverstas išorinis griovys, pastatinti šlaitai, į išorę
praplėsta aikštelė. Paskutiniame laikotarpyje jau naudoti metaliniai įrankiai: peiliai, ylos, žalvariniai
papuošalai: apyrankės, grandinėlės, rasta ir ietigalių fragmentų.
Iš viso rasta apie 700 dirbinių: 500 – kaulo, 107 – akmens, 9 – rago, 53 – molio, 13 – geležies,
6 – žalvario, daugiau kaip 10 000 lipdytinės keramikos fragmentų, apie 11 000 gyvūnų kaulų.
 

You need to upgrade your Flash Player

Joomla Slideshow


                                                                                     Parengė vyr. spec.pedagogė, logopedė

                                                                                     Veronika Gibler