Pagrindinis ugdymas Pagrindinis ugdymas

PAGRINDINIO UGDYMO PROGRAMOS VYKDYMO

BENDROSIOS NUOSTATOS

 

1.        Mokykla, vykdydama pagrindinio ugdymo programą, vadovaujasi: Pagrindinio ugdymo bendrosiomis programomis, Mokymosi pagal formaliojo švietimo programas (išskyrus aukštojo mokslo studijų programas) formų ir mokymo organizavimo tvarkos aprašu, Pagrindinio ugdymo programos aprašu, tvirtinamu švietimo ir mokslo ministro.

2.        Mokykla nustato ir skiria adaptacinį laikotarpį pradedantiesiems mokytis pagal pagrindinio ugdymo programos pirmąją dalį:

2.1.       Pirmąjį pagrindinio ugdymo programos įgyvendinimo mėnesį  mokinių pasiekimai kontroliniais darbais netikrinami. Mokytojas taiko individualius mokinių pažinimo metodus siekdamas išsiaiškinti mokinių ugdymo (-si) pasiekimus;

2.2.       Adaptaciniu laikotarpiu pirmąjį (rugsėjo) mėnesįmokinių pažanga ir pasiekimai pažymiais nevertinami, jie fiksuojami aprašomuoju būdu, antrąjį (spalio) ir trečiąjį (lapkričio) mėnesius – nerašomi nepatenkinami pažymiai. (3,4 priedai)

3.         Adaptacinis laikotarpis naujai atvykusiems mokiniams:

3.1.       Naujai atvykusiems mokiniams į kitas klases, adaptacinis laikotarpis nustatomas ir skiriamas individualiai. Su mokiniu ir jo tėvais (globėjais, rūpintojai) aptariama jo trukmė, bendradarbiavimo su mokykla būdai, jei reikia – atsiskaitymo tvarka ir pan.;

4.        Socialinė veikla pagrindiniame ugdyme yra privaloma ugdymo proceso dalis. Jai skiriama per mokslo metus ne mažiau kaip 5 pamokų (valandų) trukmės veikla, kuri gali būti vykdoma ugdymo proceso, skirto kultūrinei, meninei, pažintinei, kūrybinei, sportinei, praktinei, socialinei veiklai, metu. Socialinė veikla siejama su pilietiškumo ugdymu, mokyklos bendruomenės tradicijomis, savanorystės veikla, vykdomais projektais, kultūrinėmis ir socializacijos programomis. (5 priedas).

 

II. UGDYMO SRIČIŲ MOKYMO ORGANIZAVIMAS

 

5.         Mokykloje  rūpinamasi lietuvių kalbos ugdymu per visų dalykų pamokas:

5.1.       metodinėse grupėse apsvarstyti ir priimti bendri kalbos ugdymo reikalavimai mokykloje:

5.1.1.      visų dalykų mokytojai turi mokėti vartoti dėstomo dalyko lietuviškus terminus ir nurodyti mokiniams, kur jų ieškoti;

5.1.2.      kiekvienas mokytojas nuolat tobulina  lietuvių kalbą  ir specialybės kalbą, nes visų dalykų mokytojai privalo taisyklingai kalbėti;

5.1.3.      visų dalykų pamokose skiriama laiko mokiniams kalbėti, diskutuoti, kad būtų išmokstama argumentuotai kalbėti, pasakoti, vartoti atitinkamos srities terminus;

5.1.4.      apklausiant raštu, vertinti ir kalbos dalykus;

5.1.5.      rašto darbus mokiniai įteikia rašytus ranka;

5.1.6.      informacinių technologijų pamokose naudojamasi lietuviška aplinka;

5.1.7.      mokomąsias užduotis panaudoti kalbai ir mąstymui ugdyti, kreipiant mokinių dėmesį į kalbos nuoseklumą, logiškumą, planingumą;

5.1.8.      vertinant mokinio pasiekimus teikti grįžtamąją informaciją ir apie kalbos mokėjimą, nurodyti privalumus ir taisytinus bei tobulintinus dalykus;

5.1.9.      ugdyti kalbinę atsakomybę, kalbinę raišką, suvokiant tai kaip vieną iš prisistatymo viešoje erdvėje įvaizdžio elementų ir sklandžios komunikacijos pagrindą.

6.        Dorinis ugdymas. Dorinio ugdymo dalyką (katalikų tikybą ar etiką) mokiniui iki 14 metų parenka tėvai (globėjai), o nuo 14 metų mokinys savarankiškai renkasi pats. Dorinio ugdymo dalyką mokiniai renkasi vieneriems metams.

7.        Užsienio kalbos.

7.1.       Pirmosios užsienio kalbos bendroji programa 5–6 klasėse orientuota į A2, o 7–10 klasėse – į B1 kalbos mokėjimo lygį pagal Bendruosius Europos kalbų metmenis.

7.2.       10 klasėje organizuojami užsienio kalbų pasiekimų patikrinimai naudojantis centralizuotai parengtais kalbos mokėjimo lygio nustatymo testais (pateikiamais per duomenų perdavimo sistemą „KELTAS“).

7.3.       Antrosios užsienio kalbos mokyti privaloma nuo 6 klasės. Tėvai (globėjai) mokiniui iki 14 metų  parenka, o mokinys nuo 14 iki 16 metų tėvų (rūpintojų) sutikimu pats renkasi antrąją užsienio kalbą: rusų arba vokiečių kalbas.

7.4.       Antrosios užsienio kalbos bendroji programa 5–6 klasėse orientuota į A1, o 7–10 klasėse – į A2 kalbos mokėjimo lygį pagal Bendruosius Europos kalbų metmenis.

7.5.       Užsienio kalbas keisti iki vidurinio ugdymo programos pradžios galima tik tuo atveju, jei mokinys yra atvykęs iš kitos Lietuvos ar užsienio mokyklos ir šiuo metu lankoma mokykla dėl objektyvių priežasčių negali sudaryti mokiniui galimybės tęsti jo pradėtos kalbos mokymosi. Gavus mokinio tėvų (globėjų, rūpintojų) sutikimą raštu, mokiniui sudaromos sąlygos pradėti mokytis užsienio kalbos, kurios mokosi klasė, ir įveikti programų skirtumus.

7.5.1.          vienerius mokslo metus jam skiriama 1 papildoma užsienio kalbos pamoka per savaitę.

8.        Matematika.

8.1.       Organizuojant matematikos mokymąsi  vadovaujamasi nacionalinių ir tarptautinių  TIMSS (angl. Trends in International Mathematics and Science Study) mokinių pasiekimų tyrimų rezultatais ir rekomendacijomis.

8.2.       Naudojamos informacinės komunikacinės technologijos, skaitmeninės mokomosios priemonės.

9.        Informacinės technologijos.

9.1.       7–8 klasėse skiriamos 35 dalyko pamokos. 7 klasėje informacinių technologijų mokymas intensyvinamas, skiriama 1 sav. pamoka.

9.2.       9–10 klasių informacinių technologijų kursą sudaro privalomoji dalis ir vienas iš pasirenkamųjų modulių. Privalomąją dalį mokiniai mokosi  9 klasėje. 10 klasėje mokiniai renkasi programavimo pradmenis arba tinklapių kūrimą.

10.    Socialiniai mokslai.

10.1.   Mokymasis per socialinių mokslų pamokas grindžiamas tiriamojo pobūdžio metodais, diskusijomis, mokymusi bendradarbiaujant, savarankiškai atliekamu darbu ir panaudojant informacines komunikacines technologijas.

10.2.   Siekiant gerinti gimtojo krašto (pavyzdžiui, rajono savivaldybės, gyvenvietės ir kt.) ir Lietuvos valstybės pažinimą, atsižvelgiant į esamas galimybes istorijos ir geografijos mokymą organizuojamas netradicinėse aplinkose (pavyzdžiui, saugomų teritorijų lankytojų centruose, muziejuose).

10.3.   Laisvės kovų istorijai mokyti skiriama 18 pamokų, temos integruojamos į istorijos, lietuvių kalbos ir pilietiškumo pagrindų pamokas.

10.4.   Pagrindinio ugdymo programos antroje dalyje mokomasi pilietiškumo pagrindų. Šiai programai skiriama 70 pamokų. 9 ir 10 klasėse skiriama po vieną pamoką per savaitę.

11.    Gamtos mokslai.

11.1.   Organizuojant gamtos mokslų dalykų mokymą vadovaujamasi nacionalinių ir tarptautinių tyrimų TIMSS ir PISA(angl. Programme for International Student Assessment) mokinių pasiekimų rezultatais bei rekomendacijomis;

11.2.   mokymasis per gamtos mokslų pamokas grindžiamas tiriamojo pobūdžio metodais, dialogais, diskusijomis, mokymusi bendradarbiaujant, savarankiškai atliekamu darbu ir panaudojant informacines komunikacines technologijas.

12.    Menai.

12.1.   Meninio ugdymo srities dalykus sudaro privalomieji dailės ir muzikos dalykai.

13.    Technologijos.

13.1.   Mokiniai, besimokantys pagal pagrindinio ugdymo programos pirmąją dalį (5–8 klasėse), kiekvienoje klasėje mokomi proporcingai paskirstant laiką tarp: mitybos, tekstilės, konstrukcinių medžiagų ir elektronikos technologijų programų.

13.2.   Mokiniams, pradedantiems mokytis pagal pagrindinio ugdymo programos antrąją dalį (9–10 klasėse), technologijų dalykas prasideda nuo privalomo 17 valandų integruoto technologijų kurso. Organizuojama šio kurso programa: ekskursijos į vietos įmones, susitikimai, mokomųjų filmų peržiūra ir aptarimas.

13.3.   Baigę integruoto technologijų kurso programą, pagal savo interesus ir polinkius mokiniai renkasi vieną iš privalomų technologijų programų (mitybos, tekstilės, konstrukcinių medžiagų, elektronikos, gaminių dizaino ir technologijų). 10 kl. mokiniai gali keisti pasirinktą technologijų programą.

14.    Kūno kultūra.

14.1.   Kūno kultūrai 6 – 10 kl. skiriama po 2 valandas per savaitę. Sudarytos sąlygas visiems mokiniams papildomai rinktis jų pomėgius atitinkančias aktyvaus judėjimo pratybas (kvadrato, stalo teniso, badmintono, krepšinio) per neformaliojo švietimo veiklą mokykloje ar kitoje neformaliojo vaikų švietimo įstaigoje.

14.2.   Organizuojant kūno kultūros pamokas patalpose atsižvelgiama į Higienos normos reikalavimus.

14.3.   Specialiosios medicininės fizinio pajėgumo grupės mokiniams sudaromos fizinio aktyvumo rinkimosi galimybės. Mokiniai dalyvauja pamokose su pagrindine grupe, bet pratimai ir krūvis jiems skiriami pagal gydytojo rekomendacijas ir atsižvelgus į savijautą;

14.4.   Parengiamosios medicininės fizinio pajėgumo grupės mokiniams krūvis ir pratimai skiriami atsižvelgus į jų ligų pobūdį ir sveikatos būklę. Neskiriama ir neatliekama pratimų, galinčių skatinti ligų paūmėjimą. Dėl ligos pobūdžio negalintiesiems atlikti įprastų užduočių mokytojas taiko alternatyvias atsiskaitymo užduotis, kurios atitinka mokinių fizines galimybes ir gydytojo rekomendacijas.

14.5.   Mokykla mokiniams, atleistiems nuo kūno kultūros pamokų dėl sveikatos ir laikinai dėl ligos, siūlo kitą veiklą: stalo žaidimus, šaškes, šachmatus, veiklą kompiuterių klasėje, bibliotekoje, konsultacijas, socialinę veiklą.

15.    Žmogaus sauga. Žmogaus saugos ugdymas organizuojamas vadovaujantis Žmogaus saugos bendrąja programa, patvirtinta Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2012 m. liepos 18 d. įsakymu Nr. V-1159.

16.    Sveikatos ugdymo, ugdymo karjerai, etninės kultūros ugdymo organizavimas, Prevencinių ir kitų ugdymo programų įgyvendinimas aptartas mokyklos ugdymo plano 38 punkte.

17.    Pagrindinio ugdymo programai įgyvendinti pamokų skaičius per dvejus metus grupine mokymosi forma kasdieniu mokymo proceso organizavimo būdu:

 

 

 

Klasė (mokinių skaičius)

5

(mok. sk.)

7

6

(mok. sk.)

13

7

(mok. sk.)

19

8

(mok. sk.)

17

9

(mok. sk.)

9

10

(mok. sk.)

13

 

Iš viso:

78

Dalykas (val. skaičius)

Dorinis ugdymas (tikyba, etika)

1

1

1

1

1

1

6

Lietuvių kalba (gimtoji )

5

5

5

5

4

5

29

Užsienio kalba

1-oji (anglų k.)

3

3

3

3

3

3

18

Užsienio kalba

 2-oji (rusų k.)

 

2

2

2

2

2

10

Matematika

4

4

4

4

3

4

23

Informacinės technologijos 

1

1

1

 

1

1

5

Gamta ir žmogus

2

2

 

 

 

 

4

Biologija

 

 

2

1

1

2

6

Chemija

 

 

 

2

2

2

6

Fizika

 

 

1

2

2

2

7

Istorija

2

2

2

2

2

2

12

Pilietiškumo pagrindai

 

 

 

 

1

1

2

Geografija

 

2

2

2

2

1

9

Ekonomika ir verslumas

 

 

 

 

1

 

1

Dailė

1

1

1

1

1

1

6

Muzika

1

1

1

1

1

1

6

Technologijos

2

2

1

2

1,5

1

9,5

Kūno kultūra

3

2

2

2

2

2

13

Žmogaus sauga

1

 

1

 

0,5

 

2,5

Valandos, skiriamos mokinių ugdymo(si) poreikiams tenkinti

-

-

-

-

-

-

-

Pasirenkamieji dalykai/dalykų moduliai

 

 

 

 

 

 

 

Minimalus pamokų skaičius mokiniui

26

28

29

30

31

31

175

Neformalus ugdymas

2(2)

2(2)

1(2)

2(2)

2(3)

2(2)

11(13)

Šioje kategorijoje nėra straipsnių. Jei pokategorės rodomos šiame puslapyje, vadinasi jose yra straipsnių.