Lietuvoje žiemojantys paukščiai ir paukščių migracijos

Narių vertinimas:  / 1

Informacija

Paskelbta: Ketvirtadienis, 24 Lapkritis 2016 11:46

Šių metų lapkričio 18 dieną Dūkšto mokyklos gamtos globos būrelio atstovai ir Erasmus +  2 pagrindinio veiksmo bendrojo ugdymo sektoriaus tarpmokyklinės strateginės partneristės projekto Nr. 2015-1-CZ01-KA219-013741_3  “On the Wings of Europe”  dalyviai kartu su projekto koordinatorėmis S. Petkūniene ir L. Drūteikiene vyko į Tado Ivanausko zoologijos muziejų Kaune. Čia buvo organizuota edukacinė programa „ Išskrendantys bei žiemojantys paukščiai Lietuvoje. Paukščių migracija“. Projekto dalyvius  maloniai pasitiko gidė kuri išsamiai apibūdino Lietuvoje žiemojančius paukščius ir kitų paukščių migraciją.

                             Sužinojome, kad mūsų šalyje paukščius žieduoja Kauno T. Ivanausko zoologijos muziejaus filialai: Ventės rago ornitologinė stotis ir Juodkrantės aplinkos tyrimų laboratorija. Paukščiai migruoja todėl, kad rudeniop, vėstant orams, daugelio paukščių maisto ištekliai mažėja, o jų pačių gausėja - sparnuočių gretas papil­do jau išsiritę ir ūgtelėję jaunikliai, todėl vis daugiau energijos eikvojama maistui rasti. Šviesusis paros laikas trumpėja, tad ir laiko šioms paieškoms kasdien lieka vis mažiau. Yra ir dar viena paukščių migravimo priežastis, kuri gal nesietina su migravi­mo atsiradimu, greičiau priešingai - ga­lėjusi būti sėslių paukščių nemigravimo paskata. Kadangi viena iš pagrindinių priežasčių, verčiančių paukščius migruo­ti, yra maisto sumažėjimas, tai rudenį, kai išskrenda dalis panašiai mintančių paukščių, likusiems (dabar jau tapusiems sėsliais) maisto kiekis padidėja ir atsiran­da didesnė galimybė išgyventi. 

                             Sužinojome, kokių rūšių  žiemojančių paukščių pasigendame? Pasidairykite po laukus ir nustebsite, kiek nedaug įprastai žiemojančių plėšriųjų paukščių galime pastebėti. Krūmų guotus patikrina paukštvanagis, retkarčiais į geltonųjų startų būrį įsminga žvitrus startsakalio siluetas. Žuvinto pakrantėmis kas kelinta diena praskrenda javinė lingė. O kurgi paprastieji, tūbuotieji suopiai, ankstesniais metais tupėdavę ant dažno elektros stulpo?  Jų nematyt šį rudenį, nes gerokai sumažėjo jų maisto - pelinių graužikų. Gal drėgna vasara trukdė veistis ar ligos graužikus užpuolė, bet jei stinga laukuose pelių - suopiai neturi ką veikti mūsų krašte. Nepalyginamai retesni ir mažieji apuokai, kurie dažniausiai gyvi vien tais graužikais.

                             Stebėkime mus supančią aplinką. Pasidžiaukime ir tais, kas žiemojimui pasirinko kitus kraštus, bet, tikėkimės, saugiai sugrįš pavasarį.

                             Straipsnis atspindi rengėjų požiūrį ir Europos Komisija neatsako už šios medžiagos turinį ir galimą panaudojimą.

                                                                                      Projekto koordinatorės: S. Petkūnienė ir L. Drūteikienė